Pagaliau parėjus Jasminei, baigia krautis daiktus, tiesiog pirkinių maišelius pastumia į šalį, užkaičia virdulį, įsipila į puodelius kavos miltelius ir klesteli ant kėdės žiūrėdama į draugę.
- Ką tu, nei gražuolė buvau, nei esu, nei svajonė buvau, nei esu. Jau verčiau į save pasižiūrėk, visa švytinti, aukselis tikras. Va kur visų svajonė! O šiaip, aš net vieno vaikino neturiu, - patempia lūpą šiek tiek nusiminusi. Viena iš tų priežasčių, kodėl ji išvyko iš šio miesto, tai ta, kad norėjo susirasti vaikiną, tačiau taip ir nesusirado.